išgairinti — išgáirinti vksm. Vėjas ši̇̀lumą, dūmus išgáirino … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
išgairyti — žr. išgairinti: Išgairijo trobą, reikės dar kurti krosnį Lc. Akys vėjų išgairytos rš. gairyti; išgairyti; prigairyti … Dictionary of the Lithuanian Language
išgvairinti — 1 išgvairinti tr. išgairinti, išpūsti: Vėjas išgvairino javus, t. y. išpūtė, išgairino J. gvairinti; išgvairinti … Dictionary of the Lithuanian Language
išpustyti — tr. 1. N išaštrinti, išgaląsti: Jis man puikiai skustuvą išpùstė Plk. Britvą išpùstė, kad net plauką ima, pjauna Plv. Gerai išpustyk dalgį Vvr. Peilį taip išpusčiau, ka plauką ema Ll. Jau žirgeliai pabalnoti vis dėl mūs brolelių ir kardeliai… … Dictionary of the Lithuanian Language
išpūsti — išpū̃sti, ìšpučia, ìšpūtė; SD421, Q54, R33 1. tr., intr. Ds išstumti, išvaryti, išnešti (apie vėją): Ir išpūtė mergelę iš juodojo laivelio JD97. Jei brolelių žiedelis pirktas, išpūsčiau į kraštelį Bs080. Aš pasamdyčiau šiaurų vėjužį, kad… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvaikyti — tr. 1. Q550, SD1157, R, MŽ, S.Stan, Sut, N, [K] Š, L, LL167,175,209, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ, Ps, Vlk, Kpč, Slv išgainioti į šalis, išblaškyti: Ižvaikau, ižbarstau SD318. Šuo avis išvaĩkė Jrb. Atalekia senė, lazda rankoj, prikelia prikelia, išvaĩko… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvėtrinti — tr. išgairinti: Bolavo vandens išraižyti ir saulės išvėtrinti kreidokalniai A.Vien. vėtrinti; išvėtrinti … Dictionary of the Lithuanian Language
iššvilpti — 1 iššvil̃pti, ia, ìššvilpė Rtr, BŽ85; N, K, LL288,296 1. tr., intr. galėti, įstengti švilpti: Dikčiai geri kornetistai, anie moka iššvil̃pti į dikčiai aukštą balsą End. Galiam, sako, ir sylas pamėginti, katras smarkiau iššvil̃ps Žr. 2. intr. NdŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
nugairinti — tr. nupūsti: Pavasarį vėjas nugairina sniegą rš. Vėjo nugairintos kalvos šlaite, tartum koks milžiniškas gandralizdis, stiebėsi kadaise kuplus ąžuolas rš. Šaltas pavasario vėjis visas žoleles nugairino Ps. Vėjis nugairino veidą Lnkv. Vėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
prapūsti — prapū̃sti, pràpučia, pràpūtė 1. tr., intr. K kiaurai pereiti (apie vėją): Parvežę namo, samanas paskleidžia žemėje, kai pradžiūsta – kloja tarp statomo namo sienojų, kad sienų neprapūstų rš. 2. tr., intr. OG378 išgairinti, pravėdinti: Kad vėjas … Dictionary of the Lithuanian Language
